Simbolis - tai komunikacijos forma su visata, dievybė, mirties bei gyvenimo ciklu.
Lietuvių kultūrai artimiausi bei seniausiai naudojimi Baltų simboliai semiasi įkvėpimo iš gamtos bei atspindi natūralų mirties/gyvenimo ciklą.
Baltų pasaulėžiūroje mirtis niekada nebuvo pabaiga, bet perėjimas į kitą būtį, sielos kelionė per gyvybės ratą. Todėl ir senieji laidojimo papročiai, ir simboliai, kuriuos rasime ant senovinių kapaviečių ar stogastulpių, kupini gilių prasmių.
Pasirinkdami paminklą savo artimiesiems, galime pagerbti ne tik jų atminimą, bet ir susieti tai su lietuviškų šaknų bei kultūros palikimu. Šiame įraše apžvelgsime svarbiausius baltų simbolius, kurie iki šiol naudojami kapų paminkluose, ir paaiškinsime, ką jie reiškia.
Saulė - gyvybė ir amžinybė
Saulė buvo vienas svarbiausių baltų dievų simbolių, siejama su gyvybe, šviesa, atgimimu. Paminkluose ji dažnai vaizduojama kaip apskritimas su spinduliais (vadinamoji "saulutė") arba kaip saulės kryžius (lygios rankos – tarsi ratės).
Amžinybė, šviesos kelias sielai, viltis.
Žvaigždė.
Baltai žvaigždes laikė dieviškais kelrodžiais.
Sielos apsauga, dvasinė šviesa, ramybė po mirties.
Gyvybės medis
Medis baltams tai visatos ašis. Jo šaknys simbolizuoja protėvius ir praeitį, kamienas – žmogią egzistenciją, o šakos – sielos keliavimą į aukštąsias sferas.
Gyvybės tėstinumas, ryšys tarp kartų, dvasinis augimas.
Žaltys ir spiralė
Žaltys baltų mitologijoje buvo šventas gyvis, namų ir kapaviečių globėjas. Spiralė – viena seniausių geometrinių formų, vaizduojanti nuolatinį judėjimą ir atsinaujinimą.
Amžinas sielos kelias, išmintis, dvasinis virsmas.
Rateliai, pynės, juostos
Pynės ir apskritiminiai motyvai dažnai naudoti audiniuose, skulptūrose ir ant kryžių. Jie vaizduoja gyvybės ratą, laiko tėkmę, apsauginius simbolius.
Begalybė, nenutrūstantis ryšys tarp gyvųjų ir mirusiųjų.
Ką verta prisiminti renkantis paminklą:
Simbolius galima subtiliai integruoti į paminklo graviravimą, apvadus ar dengimo raštus. Jie gali būti derinami su asmeniniais motyvais ar vardiniais ženklais;
Amžinas ir prasmingas ryšys su protėviais ir ateinančiomis kartomis.
Naudoti šaltiniai:
Gimbutas, M. (1994). Senovės baltų pasaulėžiūra.
Vaitkevičius, V. (2003). Senosios Lietuvos šventvietės: aukuro kalnai.
www.lietuvoskryziai.lt
https://ciurlionis.lt/veikla/padaliniai/m-k-ciurlionio-dailes-muziejus/ekspozicijos/kryziu-lietuva/
