Krikščioniški simboliai ant kapų. Kokius pasirinkti?
Norite atminti Jums brangų artimąjį krikščionišku būdu? Pateikiame Jums unikaliausius krikščioniškus simbolius ir jų reikšmes.
Nuotraukos, naudotos straipsnyje, yra iš mūsų galerijos, todėl puikiai žinosite geriausių mūsų paminklų reikšmes.
Kryžius – tai vienas iš giliausių, universaliausių ir prasmingiausių simbolių ant paminklų, turintis tiek religinę, tiek filosofinę, tiek asmeninę reikšmę. Jo reikšmė dažnai priklauso nuo kultūros, religijos ir net kryžiaus formos.
Tikėjimas, viltis ir prisikėlimas – kryžius simbolizuoja Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir per ją – amžiną gyvenimą. Ant kapų jis išreiškia tikėjimą pomirtiniu gyvenimu. Tai parodo, kad mirusysis gyveno su Dievu arba jis pavestas Dievo malonei. Šis simbolis primena, kad net skausmas ar mirtis nėra galutiniai.
Gyvenimo ir mirties susikirtimas - kryžiaus formos ašys (horizontali ir vertikali) simbolizuoja dvasinio (vertikalė) ir žemiškojo (horizontalė) pasaulių susikirtimą – t. y. žmogų kaip būtybę tarp dangaus ir žemės.
Net jei mirusysis nebuvo giliai tikintis, kryžius dažnai naudojamas kaip pagarbos simbolis.
Lotyniškas kryžius (†) – klasikinė krikščioniška forma, reiškianti Kristaus kančią ir viltį.
Stačiakampis arba graikiškas kryžius (+) – senesnė, universalesnė forma, reiškianti pusiausvyrą, darnos tašką tarp žemės ir dangaus.
Koplytstulpis arba Rūpintojėlis – lietuviškoje tradicijoje dažnai reiškia ir tikėjimą, ir tautinę tapatybę.
Kryžius su inkaru ar širdimi – dažnas ant kapų, simbolizuoja tikėjimą (kryžius), viltį (inkaras) ir meilę (širdis) – vadinamieji trys krikščioniški dorybių simboliai.
Jėzaus simbolika
Jėzus ant paminklo reiškia tikėjimą, kad mirtis nėra pabaiga, o tik perėjimas į amžinąjį gyvenimą. Tai vilties ženklas, ypač svarbus tikintiems krikščionims. Jėzaus atvaizdas rodo, kad velionis patikėtas Dievo malonei, ir šeima tiki sielos išganymu.
Taip pat Jėzus kryžiuje (nukryžiuotasis) – simbolizuoja kančią, kuri turi prasmę. Tai priminimas apie žmogaus gyvenimo sunkumus, bet ir apie atpirkimą. Toks atvaizdas dažnai reiškia užuojautą, gailestingumą, atsidavimą – tiek iš Dievo, tiek iš artimųjų.
Jėzus dažnai simbolizuoja besąlyginę meilę, kuri neblėsta net po mirties. Tai labai stiprus emocinis ryšys tarp gyvųjų ir mirusiojo.
Šv. Mergelė Marija
Motiniškos globos simbolis - Marija laikoma visų žmonių motina, ypač sielvarto metu. Jos atvaizdas ant paminklo reiškia, kad mirusysis yra patikėtas jos globai, o artimieji viliasi jos užtarimo.
Tikima, kad Marija užtaria žmones pas Dievą. Paminkle jos atvaizdas reiškia prašymą jos užtarimo už mirusiojo sielą. Šv. Marija simbolizuoja dvasinį tyrumą ir šventumą. Tai svarbu ypač moterims ir vaikams skirtuose paminkluose.
Angelai
Angelas laikomas dvasiniu palydovu, kuris lydi mirusiojo sielą į anapusinį pasaulį – „iš šio kranto į kitą“. Tai reiškia ramų perėjimą ir saugų prisilietimą prie amžinybės. Angelas simbolizuoja apsaugą, ramybę ir Dievo globą. Tai reiškia, kad siela yra prižiūrima ir mylima net po mirties.
Dažnai angelas reiškia viltį, kad mirtis nėra galas, o tik dvasinis virsmas. Tai šviesus ženklas tiems, kurie liūdi.
Angelas – tai užtarėjas tarp gyvųjų ir Dievo. Paminkle jis tarsi meldžiasi už mirusįjį ar teikia paguodą gyviesiems.
Skirtingi angelų atvaizdai ir jų reikšmės:
Angelas meldžiasi - Užtarimas, ramybė, viltis
Angelas verkia - Liūdesys, netektis, gilus žmogiškas skausmas
Angelas su trimitu - Prisikėlimas, paskutinio teismo simbolis
Angelas rodo į dangų - Dvasios pakilimas, kelias į amžinybę
Vaikiškas angelas (puttis) - Dažnai naudojamas vaikų kapams – nekaltumas, tyrumas
Angelas laiko gėlę, kryžių ar vainiką - Atmintis, meilė, tikėjimas
Angelas su išskleistais sparnais - Apsauga, šviesa, ramybė
Angelas dažnai perteikia ne tik tai, kas nutiko mirusiajam, bet ir tai, ko tikisi gyvieji: dvasinės ramybės, užtarimo, susitikimo vilties anapus..
Gamtos motyvai
(gėlės, lapai, medžiai, šakelės) yra labai dažni ir kupini simbolinių prasmių. Jie kalba apie gyvenimo laikinumą, grožį, cikliškumą, atmintį ir viltį.
Gėlės (ypač rožės)
Rožė (žydi) – gyvenimo pilnatvė, meilė, jausmingumas, kartais – moters ar jauno žmogaus gyvenimo simbolis.
Rožė (pumpuras) – dažnai žymi vaiko arba jaunuolio mirtį – gyvenimas, kuris dar nespėjo sužydėti.
Rožė (nuvytusi) – gyvenimo pabaiga, trapumas, liūdesys.
Laukinės gėlės (pvz., ramunės) – kuklumas, tyrumas, natūralumas, paprastas gyvenimo grožis.
Lapai ir šakelės
Ąžuolo lapas – stiprybė, ištvermė, ilgaamžiškumas. Dažnai naudojamas vyrų paminkluose, ypač vyresnio amžiaus ar karių.
Laurelė (lauro lapai) – pergalė, garbė, išskirtiniai pasiekimai. Kartais reiškia ir sielos pergalę prieš mirtį.
Išblukę, krentantys lapai – gyvenimo laikinumas, ruduo, sielvartas.
Klevų ar beržų lapai – dažnesni Lietuvoje; gali simbolizuoti tautiškumą, gimtosios gamtos ryšį su žmogumi.
Kiti gamtos elementai
Šakelė ar girlianda – amžinybės ženklas, ypač jei uždara (pvz., vainikas).
Medžio motyvas (pvz., nudžiūvęs ar pusiau nuvirtęs) – gyvenimo medis, nutrūkusi gyvybės gija.
Saulėgrąža – viltis, sielos siekis šviesos (ypač ant tikinčiųjų paminklų).
Bendrai apie gamtos motyvus:
Gamtos dekoracijos ne tik puošia paminklus, bet ir liudija apie žmogų: jo amžių, būdą, santykį su pasauliu. Jos padeda išreikšti jausmus be žodžių – meilę, pagarbą, ilgesį.